Gavote dokumentus iš teismo ir suprantate savo atsakomybę? Patarimai, padedantys nuspręsti, kaip elgtis toliau

Gavote pranešimą iš teismo kartu su procesiniais dokumentais, kuriuose yra pareikšti reikalavimai Jums ir iš karto ateina suvokimas, kad versle arba gyvenime pasielgėte neteisingai (galbūt netgi sąmoningai?). Tokia jau yra teisės prigimtis, kuri grindžiama principu kiekvienas veiksmas turi turėti atoveiksmį (pvz., neįvykdžius sutarties taikytina sutartinė civilinė atsakomybė ir pan.). Advokatų kontoros LEGAL HEADS advokatas Arnas Uleckas pažymi, kad net ir šiais atvejais nereikėtų nuleisti rankų, ypatingai tada, kai kalba eina apie verslo ginčus. Kodėl?

Įsitikinkite savo klaidos pagrįstumu

Net ir tais atvejais, kada padėtis atrodo beviltiška, teisininko žvilgsnis į ginčą gali situaciją apversti aukštyn kojom kardinaliai - teisinės žinios leidžia į ginčą pažvelgti kitu kampu ir padaryti išvadas, pagrįstas ne tik faktais, bet ir teisės aktų nuostatomis.

Taigi, net jeigu ir atrodo, kad esate neteisus, pasitarkite dėl to su teisininku.

Taikos sutarties sudarymo galimybė

Verslas puikiai žino, jog pinigai kainuoja, todėl ilgo bylinėjimosi perspektyva neretai atrodo atgrasi. Prie tokios perspektyvos pridėkime ne tik savo patiriamas bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis, atstovavimas, ekspertizės, aplinkybių konstatavimas, vertimai ir kt.), bet ir riziką pralaimėjimo atveju atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas. Be to, einant į teismą niekada neatmestinas ir bylos pralaimėjimo klausimas.

Visos aukščiau nurodytos priežastys reikalavimą pareiškusį asmenį veda link taikos sutarties byloje - abipusių nuolaidų būdu sudaromo susitarimo, kuris yra patvirtinamas teismo ir kuriuo yra užbaigiamas ginčas bei nutraukiama byla.

Taigi, taikos sutartis civilinėje byloje visada yra geresnis variantas nei nuleisti rankas ir leisti bylai eiti savo vaga, su visomis iš to išplaukiančiomis neigiamomis (kartais net ir nepagrįstomis) pasekmėmis.

Reikalavimai dėl netesybų (delspinigių, baudų) ir palūkanų

Labai dažnai verslo ginče prie pagrindinio reikalavimo (pvz., priteisti skolą, atlyginti žalą ir t.t.) yra reiškiami ir išvestiniai reikalavimai - reikalavimai dėl delspinigių, palūkanų priteisimo; reikalavimai dėl procesinių palūkanų (palūkanų, kurios mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės visiško įvykdymo); reikalavimai dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų priteisimo ir pan.

Tokiais atvejais visada įvertinkite šių reikalavimų pagrįstumą - patikrinkite netesybų (delspinigių, baudos) ir palūkanų dydį (tiek sutartis, tiek įstatymai aiškiai tai apibrėžia).

Advokatas Arnas Uleckas atkreipia dėmesį į tai, jog kalbant apie netesybas ir palūkanas visada svarbus pažeidimo momentas, nuo kurio pradedami skaičiuoti išvestiniai reikalavimai, ir tik tiksliai nustačius pastarąjį galima teisingai apskaičiuoti sumas.

Išvestiniams reikalavimams (reikalavimams priteisti netesybas ir/ar palūkanas), kaip ir pagrindiniam reikalavimui, yra taikomi ieškinio senaties terminai, kurie yra sutrumpinti (pvz., netesyboms (baudoms, delspinigiams) priteisti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, palūkanoms - sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas).

Galiausiai teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tam tikrais atvejais negalima vienu metu reikalauti palūkanų ir netesybų (delspinigių, baudos), o tokie kartu pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami. Analogiškai pasisakytina ir dėl reikalavimo priteisti ikiteisminio išieškojimo išlaidas, kurios priteisiamos tik įstatymo nustatytais atvejais.

Taigi, net ir žinodami, jog versle ar asmeniniame gyvenime padarėte klaidą ir dėl to sulaukėte reikalavimų, niekada nenuleiskite rankų - specialisto žvilgsnis į ginčą, sumani bylos nagrinėjimo strategija palengvins klaidos pasekmes. Čia labai tinka lietuviška patarlė - kvailas dukart moka.