Beviltiškos skolos: kas tai ir kokia nauda?

Versle neišvengiamai tenka susidurti su skolomis ir jų išieškojimu. Dažniausiai kreditoriai ikiteisminiu ar teisminiu keliu skolas susigrąžina, tačiau neretai pasitaiko situacijų, kuomet skolos neapmokamos metų metus ir jų atgauti tiesiog neįmanoma. Tuomet susiduriame su sąvoka beviltiška skola. Advokatų kontoros LEGAL HEADS advokatė Donata Juozumienė pažymi, jog tam, kad skola iš tiesų būtų pripažinta beviltiška ir būtų galima ją nurašyti, ji turi atitikti tam tikras sąlygas:

• mokesčio mokėtojas negali šios skolos susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo skolos įtraukimo į mokesčio mokėtojo pajamas arba nuo skolos atsiradimo užfiksavimo mokesčio mokėtojo apskaitos dokumentuose, arba

• skolininkas yra miręs, arba

• skolininkas paskelbtas mirusiu arba likviduotu, arba

• skolininkas yra bankrutavęs.

Atitiktis šioms sąlygoms turi būti pagrindžiamas dokumentais. Skolos beviltiškumui pagrįsti reikalingi dokumentai priklauso nuo įsiskolinimo dydžio ir nuo to, kokia aplinkybe grindžiamas skolos beviltiškumas. Pavyzdžiui, skolos iki 300 Eur beviltiškumui pagrįsti nereikalinga pateikti jokių papildomų dokumentų, užtenka įrodyti, jog išieškojimas neįmanomas. Įsiskolinimo sumai didėjant reikalavimai skolos pripažinimui beviltiška pagrįsti griežtėja - reikalinga pateikti dokumentus, įrodančius pastangas išieškoti skolas ir jų beviltiškumą (priklausomai nuo skolos dydžio tai gali būti susirašinėjimai su skolininku, pretenzijos, raginimai, skolų išieškojimą vykdžiusių advokatų/skolų išieškojimo įmonių dokumentai, teismo sprendimai ir pan.).

Nors ir atitinkanti beviltiškoms skoloms taikomus kriterijus skola nebus laikoma beviltiška, jeigu mokesčių mokėtojas kokiu nors būdu įsigijo skolininko turto, jei kreditoriaus skolų reikalavimo teisė perduota kitam asmeniui, jei mokesčių mokėtojas ir skolininkas yra susiję asmenys ar tokiais tapo mokestiniu laikotarpiu, jei dėl pasikeitusių aplinkybių kreditorius netenka teisės reikalauti skolų iš skolininko, suėjus teisės aktų numatytam senaties terminui, skolas kreditoriui grąžina kitas asmuo, skolininkas yra fiktyvus.

Pripažinus skolą beviltiška ir ją nurašius kreditorius gali susigrąžinti valstybei sumokėtą pridėtinės vertės mokestį - 21 procentą, o įtraukus įsiskolinimą į sanaudas ir priskyrus šią sumą ribojamų dydžių leidžiamiesiems atsiskaitymams - sumažinti mokėtiną pelno mokestį. Taigi iš esmės kreditorius turi galimybę susigrąžinti bent trečdalį skolos sumos.

Prasidėjus Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos pajėgų karinei agresijai prieš Ukrainos valstybę susiduriama su padažnėjusiais klausimais dėl Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos įmonių skolų pripažinimo beviltiškomis, ypač įvertinant tai, kad dėl šioms šalims taikomų sankcijų verslas susiduria su atsakomosiomis priemonėmis - vengimu atsiskaityti, teikti dokumentus, informaciją ir pan. Advokatė Donata Juozumienė atkreipia dėmesį, kad įstatymai nenumato jokių išimčių šių šalių subjektų skolų pripažinimui beviltiškomis, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintu turinio viršenybės prieš formą principu, teisingumo ir protingumo kriterijais, esant svarbioms ir objektyvioms priežastims, dėl kurių mokesčių mokėtojas negali surinkti ir pateikti pakankamai įrodymų, patvirtinančių skolos beviltiškumą, tokių skolų pripažinimui beviltiškomis galėtų būti taikomis išimtys iš taisyklių.

Pasak advokatės Donatos Juozumienės, kiekviena situacija yra individuali, todėl tiek skolos pripažinimo beviltiška galimybės ir tvarka, tiek dokumentų poreikis kiekvienu atveju yra vertinami individualiai, priklausomai nuo skolos dydžio ir faktinės situacijos.